RSS
  • Vasara 2012

    30. Sep. 2012, 12:39

    Trečdaliui rudens praėjus,manau, pats laikas užsirašyt, kas galvoj iš vasaros beliko.

    VA:
    Bilietas gautas dovanų ir ką gi, viena geriausių dovanų, išties.
    Kelionė, trukusi daugybę laiko bei gavusi kodinį pavadinimą "Šlangelė" suvalgė šiek tiek nervų, todėl galvoje vis sukosi,kad tik greičiau nuvažiuot, susiręst žaginį ir išgert alaus.daug ir šalto.ir daug.
    Na ir ką gi, kažkada tai išsipildė bent jau iš dalies.(Tauro alus yra šlykštus, na ok, mažų mažiausiai- neskanus). Roko scena, sumuštiniai, strategiškai "puiki" vieta pasėdėjimui priešais kažkokią iškabą, nesimato nieko, bet nieko tokio...grojo smagiai, kažkas apie aštuntą vakare, nepamenu kas.
    Po to šnekėjom dalykus su Agneee ir klausėmės egiptiečių, dar po to buvo Kampfar su zjbs vokalistu, bet akys iš amfiteatro,deja, tiek nezūmino. Ir ką gi...išėjau kažkur pabūti bomžu. Pabuvau bomžu.Sukėliau pisinį, bet už tai sudalyvavau rokotekoj, kas buvo išties smagu. Miegojau gerai, ačiū.

    Kitą rytą, beslankiojant kažkur be fazės, išgirdau, kaip saundčekinasi Anathema. Untouchable. Supratau, kad man jau vien šito užteko, jog festas būtų užskaitytas, rimtai.
    Bet iki to dar spėjau pasnaust kaitroj, grojant labai metalui, dar pasnaust ir šiaip pagulinėt...
    Tada buvo Lake of tears, anksčiau klausyti laimingaisiais -nioliktaisiais gyvenimo metais, pasirodo, jie tikrai itin zjbs, kažkuriuo momentu net galvą krestelėjau, SUCH A COOOOLD PLACEEEE.
    Alcest'ai su keistu Neige, kai visai nesupranti apie ką jie čia dainuoja, bet vistiek taip kažkaip gera klausyt. Svajingųjų metalistų muzika. Subalansuota mieloms mergaitėms, bet tinka ir kitiems jautriaširdžiams.
    Tiesa sakant nelabai daugiau ką iš muzikinės pusės ir pamenu, aišku, išskyrus Anathemą. Pasakyti, kad buvo tobula būtų per maža,o aprašyti tuos potyrius, mintis ir išgyvenimus užplūdusius per jų pasirodymą, nesugebėčiau. Žinau tik, kad buvo taip liūūūūūdna, bet taip geeera. Žinau, kad po to daugybę laiko jų klausiau ir man tos dainos taaaip "įsielektrino emociškai", kad teko apribot klausymą. Dar ir dabar "vartoju" itin atsargiai ir mažomis dozėmis, tačiau buvo verta...
    (Gaila tik, kad emociškai besiruošiant Anathema'i patingėjau nueit paklausyt Hexvessel, bet tikiu, kad progų dar atsiras).
    Kelionės atgal visiškai nepamenu.


    Mėnuo Juodaragis ( Juodragis, Mėnaragis, Rudajagis, Vienaragis...kaip ten dar vadintas, bet nepagadintas):
    kad patiko iki negalėjimo, tai be abejo, kad laukiau ir liūdėjau baisiausiai vos tik pasibaigė- be klausimo, o kas naujo?
    Visų pirma: neįprastoji kelionė, šįkart su traukiniu bei daugybe fuxų išsiruošusių į stovyklas, kurie labai norėjo pažindintis. Nieko tokio, pamažu jie išsilaipiojo vidur miškų,o mes ramiai pasiekėm Turmantą.
    Festas: jau suręstas žaginys, be proto išsiilgta sala, kuri tokia pati kaip visada, tokia, na tooookia awwww, yyyy ir kiti mielumą bei prielankumą išreiškiantys garsai, pasimaitinimai, skanusis festivalio alus, pagaliau sulaukta pradžia, sąžiningai atSėdėta Pušyno scenoj iki vidurnakčio(liūdnieji Gyvata, Ugniavijo vyrai, folk-pankai Svjata vatra (šokom sėdėdami), Aistė ir Skylė(su nemažai nemažai kronikų, kas džiugino, nes jau pasiilgta),o vėliau scumbag lietus užklupo nuėjus šiek tiek šilčiau apsirengt,gi nelįsi žmogus iš didelio šilto namo į lietų ir drėgmę...
    Kitas rytas buvo ganėtinai ankstyvas, bet visai visai nesunkus.
    Alaus popietė,daug juoko, daug minčių bei supratimo, staiga atsiradusių galvoj.
    Po to buvo keistieji Rumunija (tėvaiiiiiii TĖVAIIIIIIIII, NU TĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖVAIIIIII, vien dėl šito jie labiau nei užskaityti), truputis Veronikos su orkestru,spot'as ant kalno per biškį slabną, nes akustinį Žalvarinį(Pušyne būtų labiau pritikę, mano neautoritetinga nuomone) su mažumėle ne mano skonio mėtinių žalių, ausies kampu nugirsti Tharaphita bei netikėtai atrasti Larrnakh- pradėjo pliaupt lietus, bet buvo taaaaip, kad negalėjau pasijudint, rodėsi, kad iš ilgesio, liūdnumo bei mielumo numirt galima...Po to Theodor'ų užkalbėjimai, magija bei šamanizmai užliūliavo ir išsinešė, po jų teko kalt kavos, nugirst Flesh Flash, paeksplorinti, sutikti ežiuuuuukąąą (MJR plius ežiukas lygu užsicypimas iki negalėjimo) dar netgi pamačiau filmą kino palapinėj apie korumpuotą kunigą,o po to jau buvo pakankamai vėlu...
    Iš festo išėjom, kai sala buvo tuščia ir liūdna,apsiniaukę,o vėjas...bilietų namo nebėr...ekstremalioji kelionė su kalviu už šturvalo buvo filmiška bei labai smagi prisiminti, vėliau-myžjuokio priepuoliai traukiny. Grįžau labai labai apdovanota, nusikalusi, nešvari, susivėlusi, bet jau laimiiiiingaaaa...
    Šitas Juodaragis buvo kitoks...net kompanija šiek tiek kitokia, dienotvarkė kitokia, kitas alus,kitoks oras, miegas, sapnai, jausmas,matyt, kitoks, bet toks geras...lygiai toks pat geras. MAGIJA SAVO VIETOJ.
  • MJR.

    11. Sep. 2011, 12:02

    kaip visada tik sau.


    MJR dalykas stebuklingas. Festas, dėl kurio galiu iš džiaugsmo "myžčioti" vos tik sužinojus faktą, jog vyks, nusiboginti į Ragainę kaip įmanoma anksčiau bei gauti magišką bilietą pažymėta skaičiumi 1, su malonumu laukti vasaros pabaigos bei liūdėti Vilniaus autobusų stoty laukdama autiko į Zarasus, nes...MJR tuoj prasidės, o kai prasidės tai nė nespėsiu pastebėti kaip pasibaigs....Šiek tiek kvaila taip jaustis, bet nieko negaliu su savimi padaryti.

    Dabar, praėjus dviem savaitėm, (ką tik pasitikrinau kalendoriuje) vis dar lydi keistas jausmas. Atrodo, kad Juodaragis buvo prieš amžinybę, bet tuo pat metu lyg ir visiškai ką tik...keistas dvylypis sapniškas jausmas, kai iš festo, atrodo, neatsimenu nieko konkretaus, bet potyriai, kvapai, kaikurios ten kilusios mintys, sugrįžę prisiminimai ir išgyvenimai vis dar su manimi, dar "nesukaišioti į stalčiukus".

    Labiausiai galvon įsirėžę muzikiniai dalykai:

    Atalyja- kaip visada labai labai mielai ausin "sulindę". Tokie savi, tiek kartų jau girdėti. Kažkuriuo momentu net buvau įsitikinus, kad groja "Saulės ašara". Todėl prisiminiau vieną tokį, kuris tą dainą sakė itin mėgstantis. Aišku, tai nebuvo ta daina, biesas žino, kodėl man taip susišvietė. Mistika kažkokia.

    Spanxti- vieni iš labiausiai lauktų. Jaukus pasirodymas, projekcijos užliūliavo ir nusinešė, grįžau tik, kai užgrojo "Uz leišiem alu dzert" ir visi labai draugiškai bei linksmai padainavome :))

    Troll bends fir- netikėtai pamatyti. Privertė linguoti susiėmus už parankių. Žiauriai savi pasirodė, smagu buvo alų gert besiklausant :))

    Ugniavijas- ne nu aš jau n-tąjį kartą kartoju kaip man jie patiiiinka. Balsą tai pradainavau per šitų vyrų pasirodymą :)).

    Poludnica- kažkoks chaosas scenoje gerąja prasme :))

    Luctus- ahaaa, nu šituos verta paminėti vien jau dėl "Nežiūrėk- nežibėk" :D Ir šiaip buvo daug mitalo ir jaučiau vienibę. "Ačiū, vyrai, ačiū" :))

    Arnica- tikriausiai didžiausias festo atradimas. Toookia jėga. Būgnai ir tie balsai persmelkė iki pat kaulų smegenų, o riksmai iškvietė šėtoną. Hijo de deva!!!!!!

    Vilkduja-vienareikšmiškai festivalio vinis. Atstovėta pirmoj eilėj, besilaikant į tvorelę/ belaužant ją. Kaimynas, stovėjęs už manęs po to išvadino visiška narkomane. Vat čia tai narkotikas, vat tooookia muzika...Smegenis susuko visiškai, po to dar ilgokai atsigaut negalėjau. Tiesa, kažkuriuo momentu savijauta balansavo ant ribos tarp "euforiškai geeera ir kokčiai bloga". Įdomu. Vilkduja yra narkotikai. "omega geras jausmas".

    Nemuzikinai dalykai:

    Oras: tobulas tobulas tobulas tobulas tobulas. Leidęs man išpildyti mintyse seniausiai susikurtą "gėlėta suknelė plius MJR" viziją.

    Pušyno scena- tokia pat gera kaip ir atsiminimuose. Ne veltui tiek ilgėtasi.

    Lietiniai blynai pamažėl tampa festivalio maistu,o kuklios alaus dozės festivalio taisykle. Džiugina.(p.s.: o alus buvo skanus kaip niekada).

    Sūpynė po medžiu- vajetau, kaip gera buvo pasisupti po šitieeeeeeeek laiko.

    Mamytės ir būsimosios- keturios ant scenos, kitos- žiūrovų minioje, pridėkite rūpestingus lyg iš tobulos gyvenimo vizijos tėčius...iiir manau ne viena iš festo grįžo norėdama beibio :)))

    Paskaita:pagaliau nuėjau bent į vieną. "Šis tas iš baltų kalbos istorijos". Nieko labai naujo neišgirdau, bet vistiek labai patiko. :))


    Reziumė: be jokių abejonių ne veltui TIEK lauktas. Žinoma, kad laukiu XV-ojo ir ketvirtos apyrankės. :))
  • VA.

    18. Jul. 2011, 21:41

    arba kaip forever dviese jamė festą.

    labai ilga, nuobodu ir pakankamai asmeniška. rašyta sau.

    Viskas prasidėjo gegužės vidury nusipirkus paskutinius pigesnius bilietus su nuostata "Alcest praleist būtų nedovanotina". Aha. Po kelių dienų nuostata pakito į "ir ko tik ten nebus...ir Alcest'ų nebus, ir Agnės nebus...", bet užsispyrimas neleido nė pagalvoti apie bilietų pardavimą, trečią kartą VA nepraleisiu! Nebuvau pirmam, nes per vėlai susivokiau realybėj, nebuvau antram, nes,kai chebra laukė ateinant šėtono su Mayhem, aš sėdėjau ant suolelio prie LCC, verkiau dėl nelaimingos meilės su savo gotėm ir kažkur salėj grojo šešidevyni danguje. Tai vadinosi "išleistuvės". Šįkart liepos vidury aš tiesiog privalėjau būt Anykščiuose. Laukiau festo:)) Aišku, pora dienų prieš jį moraliniai bei psichologiniai reikalai susipiso tiek, kad nesinorėjo matyti nei vieno gyvo padaro, įskaitant ir pačią save veidrody. Nieko, būna pasitaiko. Kepam sumuštiakus, perkam mineralkę, kraunamės matrasus, jamam Vyką, važiojam.

    Kelionė: Kautra mus veža į Kauną. Vemt verčianti autostrada. Atrodo, kad iki kelionės pabaigos milijonas laiko. ok.ok.ok. pagaliau Kaunas. Nebuvau čia gal nuo ketvirtos klasės. Keistas miestas. Ne toks kaip mano ir ne toks kaip sostinė. Nejaukus kažkoks, na, gal iš pirmo žvilgsnio. Stotis kažkur vidury miesto, kooool iki jos privažiuoji...aaa...aa..O. Stotis. Keistesnė. Maža, purvina ir priverčianti pasijusti lyg grįžus gerus penkiolika metų atgal. Nors tikiu, kad šiaip ji tikriausiai niekam neužkliūva,o kauniečiams visada malonu ten išlipti.
    Gerai. Toliau. Bilietas į Anykščius, kelioninis dylaitas, autobusas. Važiuoja keletas tikrai tikrai ten pat kur ir mes. Kelionė laukė ilgoka, bet visai įdomi. Patiko visiškai kitokie vaizdai nei važiuojant autostrada:gerokai siauresnis, jaukesnis kelias, visiškai kitoks kraštovaizdis, miestukai, pravažiavom nuorodą į Didžiosios Kovos apygardos štabą, malonūs šiurpuliukai. Sužavėjo Ukmergė- pasirodė labai gražus, jaukus miestelis, norėčiau ten kada pasivaikščioti. Žiū, jau ir Anykščiai, išsikraustom iš autobuso, Vyka maždaug žino, kur eiti.Nuorodų nematau. Einam. Keistai tvarkinga. Didelis tiltas su gėlytėm, fontanas ir džiunglės Šventojoje, keista aikštė su dar keistesniu paminklu, einam einam einam, šiek tiek ne ten, bet Anykščiai nedideli, nors ir ilgesniu keliu visvien nueisim...man tai asmeniškai buvo karšta ir sunku, todėl nusprendžiau, kad tranzuoti nors ir kilometriuką būtų visai gerai. Prie Norfos mūsų pasigaili kareivis. Ačiūkas. Beslinkdamos statyt palapkės sutinkam Egį. Nu festas ne festas, jei pačioj pradžioj jo nepamatai. Užskaitau. Susirenčiam savo žaginį ir einam į koncą. Pakeliui dar sutinkam sunešiotą Dreifą, viskas tvarkoj. Festai taip ir turi prasidėt.


    Grupės:
    Mandragora: ateinam ir jie kaip tik baigia.Pasirodymą, savaime suprantama.
    Paralytic: jauni, su daug volosų, gerai groja, nors stiliukas ne mano, bet klausyt visai malonu ypač sėdint pušyne amfitiaitre( tai kaiiii pasiilgau MJR pušyno scenos. Net saldu prisiminus daros).
    Hellish Outcast- persikeliam ant pievutės, linksmai grajina, malonu klausyt.
    Obtest: visokius labai gerus gabalus groja, kai aš staiga suvokiu, kad kai kurių lyriksų nelabai bepamenu. Vokalistas ant scenos/ įgarsinimas irgi negelbsti. Kad nuslėpčiau šią gėdelę reikia krestelt galvą :))) Ir omaigaaaad, kas čia fronte pasirodė, ar tik ne gražusis bičas. Vyka užsicypia. prasideda lietus. Smarkus lietus. Ai nu, juk smarkiai ilgai nelyja, šypsomės, staugiam ir kratomės. Liūtis. LIŪŪŪŪŪTISSSSSS.Spaudžiamės po skėčiais. apmaudu, kad kaip tik tada sugroja "Kelią". Nieko nepadarysi, pasakytų Karolis. Obtestai lipa nuo scenos. Aš šiurpiai užsinoriu diiiidelio gurkšnio "žalių" ir diiiidelio šiiilto kvepiančio bliuzono.Akimirkai. Realybėje gaunu gurkšnių raudonos Jamaicos, išsigręžiu plaukus, bei bandau tą patį padaryti su marškiniais prilipusiais prie kūno. Nesekas. Meh. Nustoja lyti. išlendam.
    Gama Bomb: Vykai vokalistas mielas. Man tai nelabai. Bet groja linksmai. Kratau plaukus itin energingai, nors tikriausiai labiau dėl to, kad nors kiek pradžiūtų. Vokalistas sako:fuck nazis. Ane? tiek to.
    Susperia: įsitaisom šone ant suoliuko, matom beveik nieko bet girdim puikiai. Nieko ypatingo. Tikėjausi daugiau ekspreeeeesijossss. Ai, bet Wild Child koveris pabaigoje visvien labai pralinksmina :)) Gaunu bokalą alaus nahaliavai. Visai zjbs.
    Piaaaaargalėėė jėėė, jie jau čia, jie jau saundčekinas, einam arčiau scenos, klavišininkas štai su kokia žavia prijuoste. Pradeda lašnoti. Mano kompanijonė sako, kad šaaaaaaaaltaaa ir ji nesiruošia vėl sulyti. Spūdinu į palapinę, pačiai juk irgi ne karšta plius kažkaip neturiu noro čia viena stypsoti- kai blaiva man reikia palaikymo, kai išgėrus- pasilaikymo.
    Įsirangom į miegmaišius. Šilta. Jaučiuosi Pergalingai. Mintyse šoku, nes puikiai girdisi.
    "-Sennniii,bet tai aš žinau tik vieną Pergalės lyriksą.
    -Kokį?
    -tititititi.
    :DDDDDDDDDDD "
    Man atrodo, kad ji labai greit užmiega. Aš tai pasiruošus pergalingai išklausyt iki pabaigos. Sado Mazo Vokietija. Vyka pašoka:
    "Ėėėė, nuuu, seni, juk čia tititititi, ŠOKAAAAM."Keisti judesiai. Pasijuokiam. Ji vėl sminga. Klausausi toliau. Pasibaigia. Užmiegu. Prabundu. Užmiegu. Vėl ir vėl ir vėėėl. Rokotekoj sugroja "You give love a bad name". Netgi pralinksmėju ir netaip kraunuos dėl nevykusio miego.
    Pabundu anksti ir laukiu.laukiu.laukiu. apsitvarkau, bandau užmigt, laukiu. Sulaukiu. išlendam einam valgyti beeeeebro. Kalnas status daxują, eilė netrumpa, vyriškiai už mūsų visą laiką prikolina, iškart linksmiau, blynų kepėja išbėga ir apsivemia. hmmm. nu. taaarkiiim. jie prikolina toliau. pagaliau blynai. skanūs. Arbata. Cinamoninė čili.Labai skani.
    Stebime žmones. Visuominės kritikos valandėlė. Aplink laigo šuo,kuris toks žiauriai frykiškas, juokingas, bet fainas. Toks išsirietęs kūdena. Tokį nusičiumpi ir nusineši kaip rankinuką :))) Man rodos, jo vardas buvo Busto (rimuojasi su me gusta).
    Anomaly:labai ankstyvi,o man po pusryčių ateina miego banga,velniop. reikia palaikyti. Stipriai palaikyti. Laikau. Už tvorelės. Ale tvoja stipriai. Bent jau man tai nuoširdžiai patinka,Vainius biškį pareklamuoja KŽ:)), vokalistas malasi po sceną, zjbs, žiauuuuriai zjbs atrodo, serious Benas is serious. Pokštininkai atneša puokščių "tiesiai iš Šventosios". Trumpas pasirodymas baigiasi. Šaunuoliai, vyrai.ačiū.
    Išeinam į parduotuvę. Mirštu kaip noriu mėlyninio sidriuko, tai Decadence girdžiu tik sėdėdama po medžiu ir gerdama prie įėjimo.
    Savage Messiah- išsidrebiu ant žolytės, saulytė šviečia, muzikikė zjbs. Čilaksinu, kiek tai įmanoma per tręšą. Vykai nutinka pirmas kartas, sako, skauda, pasiūlau alaus. Gal padės. Sutinku Dorotą, antras žmogus, kurį be manęs ir Vykos matau geriantį alų per šiaudelį :))))) užskaitau.
    Soul Stealer: nu kąąąą, užimam gerbėjiškas pozicijas arčiau scenos, taigi jie linksmiii nuuu, naujos dainos naujos dainos, tcikpirmyntcikpirmyn,naujos dainos, ir pagaliauuuu, AIĖĖĖMZERYPAAAAH, bei VĖMPAJA VŪMAH. Dainuojam labai labai garsiai. bandom perrėkt Milių :)) Beveik pavyksta.
    Einam paprikolint į palapkę, netikėtai prarandu energiją bei šlumšteliu pakimarinti, tai praleidžiu Mutant.
    In Mourning- Benas sako, kad labai zjbs. Meh. Sėdim ant žolytės, prašom paremti vargšes studentes, neparemia, nes nepatiki, kad mes studentės. Įrodom. Pamatom legendinius JAUSMUS.
    October Tide:spigina saulė, dūmui labai netinkamas oras ir šiaip nesužavi,paliekam jį fonui, kopiam į kalną paeksplorinti.
    Sueksplorinam švarius toitojus obeigivagi labai išgėrusį pažįstamą:
    "-Tai tipo tu pirkai bilietą ir dar mokėjai už kelionę?
    -Nu taip. (mintyse:taineble, teleportavausi ir dar bilietuką už gražias akis dekoltė įkišo).
    -Tai dėl kokios tu čia grupės? Dėl October Tide?
    -Ne. Dėl Pergalės. (mintyse kažkodėl ilgas piktas pyyyyyyyyyyp.)
    -Tai, kad Pergalė....(begirdžiu tik juoką, nes nusprendžiu nemandagiai trauktis nuo kalbinusio)."
    Ta proga prisimenu, kad žadėjau nusipirkti Pergalės CD, bei taip vykdyti pažadą sau:"pirkti lietuviškų klausomų grupių CD" ir papildyti apgailėtiną jų nekolekciją.Įvykdau.
    Deville: sori, seniai, aš nerūkau ir tikriausiai esu per durna tokiam muzonui. nesužavi.
    Ondskapt: pirma mintis pamačius papiktintus blekerius ant scenos:trololololololol. Vokalistas ypač juokingas storas blekeris be volosų už tai su korpspeintu, balyhų vėriniu ant kaklo apsitaškęs kraujais arba raudonu skysčiu bei savo neseksi torsą apsirišęs kažkuo. Nesu tikra ar ten buvo žarnokai ar raudonam dalyke išmirkytas bintas/skuduras.Jis bando vaidinti tamsos valdovąbei iškviesti patį šėtoną. Man tai šiaip kažkodėl juokinga. Matyt dėl tokio nesusikaupimo šėtonas pas mane neateina. Bent jau pats blękas klausomas, ačiū ir už tiek. Pala, ar čia ta grupė, kur Lifelover'ių vokalistas turi kartu pasirodyt? JO!
    "-Koks jis žeeemas.
    -Jis kažkoks melsvas ir purvinas!
    -Emm...jis nuogas."
    Visi baisiai susidomi ir ima grūstis priekin. Tenka pastypčiot,kad bent kartkartėmis išvysčiau tą mažą kvykiantį nuogalių. Kaaaas su manim eis į koncą rugsėjį? :)
    Forgotten Tomb: depresyvus bliakdūmas, beatsėlinanti naktis, žemas suoliukas pušyne,susisupu į skarą,nes vėsu, šiltas žolelių arbatos puodelis rankoje. Mianiška, ane? Nebesvarbu. Ne esmė. Svarbiausia, kad man patiko. Labai labai.
    Benediction:spėk kas tiiikrai neklauso defo? Atspėjai. Aš. Bet nu ką žinau, kažkaip vistiek galvoju reikia šitų paklausyt. Ir man visai patiko, kiek tai gali patikti tokiai kaip aš :) Mano visiškai nepratusiai prie to ausiai atrodė "daug mėsos" ir labai profesionalu. Dar kažkaip labai patiko vokalisto bendravimas, nežinau kiek tai buvo tikra, bet skambėjo nuoširdžiai...
    Ok. einam miegot,nes stipriai vėsta ir ryt laukia dauuug kelio.
    Įsirangau miegmaišin su mintim,kad per bliaką tikrai neužmigsiu ir Inquisition laiiiisvai girdėsiu savo guolyje. Ojė,saundčekas, minia suūžia, kažkas kažką pasako į mikrofoną ir...atsijungiu. Prabundu tirtėdama iš šalčio. Šviesu. apsivynioju skara bei visiškai sulendu į miegmaišį. Antrą kartą pabundu nuo kepinančios saulės.Žiauriai gerai išsimiegojau nekreipiant dėmesio į faktą, kad susapnavau vieną baisiausių sapnų per visą gyvenimą. Pakuojamės, pačilaksinam, nuoširdžiai pagailim lavono, kuriam chebra pastato kryžių bei apvynioja tuoletiniu popierium (bleeembaaa nu, jam ir taip sunku kaip niekad gyvenime,o jis dar turi tai nuo savęs nusivynioti) ir į kelią.Karšta kaip pekloj. Einam prieš saulę, einam ilgai, galvoje sukasi daug minčių, kojos juda autopilotu. Toks jausmas, kad jos mane siųstu velniop, o aš visvien eičiau.
    Pagaliau tiltas.Stotissss. Sušunku:WIN!
    Laukiam autiko, renkasi vis daugiau snukių(čia neįžeidžiamai, jei ką) iš festo.
    Atvažiuoja kažkokia vyšninė maršrutkė. Nu tikrai ne į Kauną, bet reikia pasitikrint dėl viso pikto. Deja. Į Kauną. Daiktai ant kelių.Kojos ant ausų. Bet nesiskundžiu, kiti susiprastinę dar labiau, o vairuotojas labai malonus. Snaudžiu. Prabundu Ukmergėj, darkart pasigrožiu, šalia sėdinčiam blondinui akivaizdžiai itin sunku. Sako, kad daugiau negers. Jonavoj kažkoks vairuotojas bando nutručyt stoty ant suoliuko miegantį bomžą. bomžui tai akivaizdžiai px, už tai vėjo gūsis pipirines dujas atneša į mūsų transportą. Masinis užsikosėjimas su ašarom akyse. Važiojam toliau. Kaunas. Jė. Dešimt minučių anksčiau. Spėsim nusipirkt kebabų. Hm...arba ne, nes jų stoties prieigose nesimato, parduotuvėje mišrainės kažkokios apgliaumijusios ir man ten šiaip smirda. Čipsų ir mineralinio. Ačiū. Į autobusą. Ne, pasirodo atgal į stotį, nes "bilietai kasoj", bėgtute. Taip. Spėjam. Įsigrūdam. Valgau. Miegu. Pabundu Kryžkalny surakintu kaklu, nutirpusia koja ir dar čiūju apsiseilėjus. Irgi variantas.Važiuojam toliau. pati mieliausia stotis pasaulyje, ypač, kai lipi iš autobuso stovinčio ties ekranu, kuriame šveičia : "ATVYKIMAS". Viskas.

    Tai, kas liko nepaminėta: gražus Dainuvos slėnis su baugiai stačiu kalnu, žiauriai mielas mentų vilkšunis, apuostantis visus įeinančius, keistesnė su dviem draugais,tagiiiiiiiiiiiil,7 su oranžiniais šortais ant dviračio arba pasirodantis horizonte, kai aš neturiu galimybės pritykinti (pažadu sau, kad "Pergalės" bukletą su savim į renginius nešiosiuos tol, kol gausiu autografą), gražusis bičas gražus net su pachmielu (part II), blondinai ilgaplaukiai, šmirinėjantys po teritoriją pusnuogiai, reikalo tikrai negadino:) skirtingai nei keletas nesusipratėlių demonstruodami savo baaaltus bei šviečiančius kaip mėnuliai alaus pilvukus, na bet ką čia jau...akys neišvarvėjo, išvalyti toitojus šeštadienio ryte IR popiet yra geniali idėja, TAURAS yra nepaprastai šlykštus alus, kol šaltas dar įgeriamas, bet likus ketvirtadaliui bokalo ir atšilus pasidarydavo geriamas tik nekvėpuojant, o sidriukas už septyyyynis yra tikras apiplėšimas...principai neleido pirkt. Gal ir į gerą- jokių sunkių rytų, kiek tai įmanoma išmiegojus palapinėj, už tai labai labai ačiū už "Arbatos magiją", beeeebro blynus bei kugelį ir visai nepykstu,kad vietoj mėsos ten buvo kaulas su skūra, užėmęs trečdalį porcijos, medžiaginė apyrankė taip pat labai nudžiugino, žiauriai suglumino pasiūlymas prieš Benediction, matyt, sugebu atrodyt pakankamai tolerantiška ir draugiška, kai to mažiausiai reikia. Po velnių.
    Oras buvo tikrai labai labai geras, jei viskas ir toliau taip, naiviai leisiu sau pasvajoti apie visišką lietaus nebuvimą MJR bei per vasaros festų sezoną sunaudotą apvalų nulį lietpalčių.

    Reziumė: man patiko. Gal ten ir nebuvo tiek sužavėjusių grupių kaip KŽ, bet juk žinojau, kur važiuoju, kad ir toli, buvo verta, graži vieta, gera atmosfera, matosi, įdėta daug darbo, negaila nė vieno išleisto lito. . Net tas visa apimantis nuovargis, atsirandantis išlipus iš savo dušo, bei liūdesys,kad viskas bagėsi man labai patinka ir aš jau sunkai įsivaizduoju savo gyvenimą be jo.

    P.S.: my horse is amazing.
  • Žaibai.

    27. Jun. 2011, 10:24

    Apsispręsta varyt prieš dvi savaites= nebuvo viską nustelbiančio ilgo kaip Sibiro žiema laukimo, monolitinių lūkesčių ir džiaugsmingų pamyžčiojimų tokiomis progomis kaip "omg tik 165 dienos iki festo". Savotiškas pliusas.

    Kelionė į priekį: prigrūstu autobusėliu, stojant kiekvienam kaime. Ramunės, Kristina, Kazimieras, sangrija, čepkeliai ir...linksmai. "Seniseniseniseniseni, gertigertigerti".

    Kelionė į festo vietą: ilga, lėta, vėjas pūtė tiesiai į veidą ir tik todėl,kad buvau apsikrovusi nešuliais pavyko išsilaikyti ant kelio.

    Festas: ketvirtadienio popiečio saulė, daug iš matymo pažįstamų veidų, visi šypsos. Labai faina.

    Iš viso pamatyta grupių: VISOS.(na gerai, Din Brad girdėti pagelbėjant statyti palapinę ir eilėje prie alučio).

    Крыница: rusiškai, smagiai-ilgesingai, pats tas besėdint apie pievutės. Visiškas čilaksas.

    Ugniavijas: kaip visad puikiai. Šitie vyrai yra uch. Dėl kiekvieno iš jų parduočiau visus aukso žiedus ir vaduočiau iš vainos :)).

    Vilki:Lyguo lyguo!!!

    Marga muzika: priverčia šokti. Skara ant galvos. Čilovik mene biv.

    Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ: visiškai prarėktas balsas. "Broliai",atrodo, niekada nenusibos.

    Negura Bunget: taip stipriai kvietė šėtoną, kad privertė išlįst į šaltį iš palapinės. Nustebino gerąja prasme. Penki šimtai atmosferos.

    Luctus: ankstyvi, mano ausiai skambėjo silpniau, nei "Bliuzbary". Vistiek Angies "Sugrįžimas" privertė atsistot.

    Khors:bliakas. Nieko ypatinga (nors iš esmės neblogai), bet vokalistas labai mielas, todėl buvo privaloma žiūrėt iš gana arti :))

    Gods Tower: dabar ITIN gailiuosi, kad pusę pasirodymo prastovėjau prie geltonųjų palapinių, kur moterys su žemaitišku užsispyrimu pylė alų nepalenkdamos bokalų ir taip pat atkakliai kabino putas šaukštais. Visvien galvoj tebeskamba "Butterflies are lazy....I dont piiiine for if I go insaaaane"

    Meressin: o kiek vėliavų!Vienibė. Ne ką jau ten, ten jau visa Vienyyyybė. Ašmenys. Labai trūko vieno veikėjo/gerbėjo.

    Темнозорь: galingai, užtikrintai, labai labai.Солнцеврат-Коляда!!!!!.

    Mekong Delta: aš tikriausiai durna ir dar boba. Man per intelektualu. Kaip foninė muzika- gerai.

    Skyforger: trečias kartas nemeluoja. Fantastika. Toookia energija. eina sau. Privertė plaukus krestelt. Ir...Migla migla rasa rasa. Aaa.

    Rotting Christ: kai tvojo, tai akys ant kaktos iššoko. Daug garso, energijos ir profesionalumo.

    Kelionė atgal: pakankamai operatyvi (laimėtas autobusas Varniai- Telšiai), mieguista, degantys veidai, kepuronas, slepiantis susivėlusius plaukus,kelioninis dylaitas,malonus nuovargis. Telšiuose įsėdus į autobusą:
    -Aš noriu į festivalį.
    -Tai važiuosim.Greit.
    -Ne,aš noriu atgal. Į žaibus.

    Festivalio metu kankinę klausimai: "Kur Poviliukas??" ir "O tai kur Audrius?"

    Festivalio frazė:" Išeik iš festivalio".

    Festivalio daiktai: čiužinys, skara ir kepuronas.

    Festivalio oras: kaip žaibams labai labai geras. Sunaudota lietpalčių:0.

    Dar įsiminė: tapkės kondicijos motera, trylikta dimensiją pasiekęs pažįstamas, guns n roses koveriai country stiliumi, "Ville Valo sugeba rūkyti ir dainuoti vienu metu", nemokami ledai, mano šypsenos draugelis, skanūs kačiukai, neskani Baltija, zjbs sidriukas, forever dviese, dėdės jautę pareigą pašokt bei pabendraut su forever dviese, visai nieko bičas, kuris didžiąją dalį Skylės pasirodymo prastovėjo sugniaužtu ir iškeltu kumščiu, keistesnė, linksmasis suomis Mikka, gražusis bičas gražus net su pahmielu, paslaptingieji blekeriai, su kuriais Gedutis gėrė, mergina, sutikta Varnių stoty (jei galėčiau, tai nusiųsčiau jai pačius didžiausius linkėjimus).

    Tai buvo grynai asmeniai pastebėjimai, užsirašyti sau ir tik sau. (Metams bėgant atmintis silpnėja).

    Visiškai pabaigai: man labai patiko ir aš noriu dar.